Po sparnais vis dar žalio rugsėjo
Mes per petį atsigręžiam baugščiai, -
Pamatysime tuoj, ką pasėjom,
Kai parskrido pavasarį paukščiai.

Jeigu sėjome melą, apgaulę,
Gausiai laistėme pykčio srove, -
Ko stebėtis, kad temsta saulė
Ir kišenės vėl tuščios, deja...

O jei sėjome meilę, paguodą,
Laistėm ašarom, kraujo lašais, -
Tokia sėkla - mums derlių duoda,
Sulapoja gražiausiais jausmais.

Po sparnais vis dar žalio rugsėjo
Per ilgai atgal nežiūrėkime,
Ruoškim sėklą pavasario sėjai
Ir klaidas ištaisyti skubėkime.