Sonetų vainikas. Rudeniniai jausmai. 4.
Ir tikiu, kad likimas manęs nenuskriaus,
Ištirps debesys sunkūs ir baigsis lietus.
Pakentėti dar reikia visai jau nedaug
Ir švies saulė – mums vėlei bus giedras dangus.
Aš sulauksiu tavęs kai diena eis naktin,
Mėnesienoj spindės tarsi perlas – viltis.
Paskubėk, paskubėki keliauti tolyn
Ir tarp mūsų tas kelias, pranykęs nušvis.
Sužibėję lašai skruostais man nuriedės,
Išdžiovins jų kelius tik karšti bučiniai...
Aš sulauksiu tavęs prisirinkus vilties –
Pasakyk tuos tris žodžius, kuriuos tu žinai.
Rugsėjo dangum bėga žvaigždės lyg gretos.
Mintys keičias, sukas gyvenimo ratas.