Mūs kelias akmenuotas nesibaigia
Ir nesibaigs jis amžinai.
Keliu šiu protėviai praėjo
Vergijon varomi seniai.
Keliu šiuo bočiai vijo priešą,
Nakčia skubėjo knygnešiai.
Kely šiam vargetos, karaliai ir poetai
Monetas rinko, kalė karūnas.
Kely šiam užgimė didvyriai,
Jame ir judai baigdavo dienas.
Keliu šiuo ėjo atėjūnai
Su melo ir apgaulės durtuvais,
Teisybė ir klasta čia nuolat grūmės
Maišydama priešus su savais.
Bet visaregė lydinti žvaigždė
Per amžių amžius viską matė –
Kely šiam žmonės po smiltelę statė
Šventovę, pavadintą Lietuva.

1991 04 07