Pliušinis žaislas

- Ei, keliauk iš čia, sakau keliauk, dink! Tiesiog dinkit! Argi tu nesuprantat? Dink!
- ...
- Ei, prašau, maldauju. Tiesiog pranyk. Ar tau gaila?
- ...
- Ką tu nori išgirsti, po velnių, ką? Atsakyk pagaliau. Aš nesuprantu.
- ...
- Na, gerai, nemeluosiu. Puikiai suprantu. Girdi? Puikiai. Tiesiog puikių puikiausiai. Bet nė nesiruošiu nieko pasakoti. Nė vieno žodelio. Nė vieno!
- ...
- Ko spoksai? Manai, tai aš? Tu galvoji, kad tai aš... Kad aš paėmiau? Aš neėmiau. Neėmiau. Supranti, aš neėmiau. Nė nemačiau.
- ...
- Mačiau, mačiau, mačiau ir dar kartą mačiau. Kas iš to? Tu juk ne Dievas, manęs nenubausi... Cha, cha cha... Ir ką pasakysi? Esi bejėgis? Bejėgis prakeiktasis...
- ...
- Taip... Tu teisus – aš ne tik mačiau, bet ir paėmiau. Taaaiiip! Tai aš paėmiau. Na? Aš tau prisipažinau. Ko tyli? Kalbėk su manim... Kalbėk...
- ...
- Vis dar nekalbi? Tu verti mane jaustis blogai. Kalbėk. Atrodo, gražiai prašau.
- ...
- Nekalbėk, sakau nekalbėk, jeigu nenori. Man tavęs nebereikia. Gerieji žmonės! Girdit? Man jo nebereikia!
- ...
- Aaaa... Tu šitaip... Nori ten? Ar nori?Aš tau sakau: ar nori ten? Ar nori? Ką?
- ...
- Tiksliai. Tu juk negali... Mano geruti... Būk prakeiktas, šunie!

Šitaip šizofrenikė mergaitė atsisveikina su senu pliušiniu žaislu.
sufler