Šėliojantis ruduo Tavy neblėsta,
Variniu auksu spindi su klevais.
Kaip gera Tavame pavėsy,
Kai išmintingu ramumu plaikstais.

Išnyksta jaudulys ir baimė.
Lengva ranka Tu blogį atbaidai.
Prisiglaudžiu netyčia, lyg savaime,
Ir tą jutimą dar nešiojuosi ilgai...