Už perono į rudenį naujas sulytas  peronas -
Traukiniams lyg vaikams nepabosta skrajot per dienas ,
Lauknešėliais kuproti peronuose ponios ir ponai
O tarp jų kartais  aš iškeliauju ieškoti tavęs:
Tu turi tenai  būt - cigarilėm rankas apsisukęs
Su languotu krepšiu, jo kišenėje -  knygos kraštai,
Po  didžiuliais stiklais tavo akys lyg prieblandos rūkas
Ir atrodo, kad aš -  tai tik langas  matyti  kiaurai :
Pro mane traukiniai nulinguoja lemtingai  sušvilpę.
Pro mane garbūs ponai ir ponios rankinėm juodom,
Pro mane tu regi visai tai, kas gaivu  ir žaisminga,
Bet taip gaila, kad tarpuose mano eilių nematai.