Nepriimsiu tavęs ir nelauksiu daugiau -
Vartų skląstis sunkus, geležinis.
Nieko nėr, kas kadaise mums buvo brangaus,
O širdis - šaltas, baltas ledynas.

Nerusena jame nė maža žarija,
Tik užgesusios plėnys beliko.
Neįžiebsi daugiau jau liepsnos širdyje,
Nes jos vėjai paklydėliai tyko.

Netikėjom kadais, nežinojom kadais,
Kad mūs meilei nelemta žydėti.
Rodės mums, kad jos puikūs ir kvapūs žiedai
Nenuvys net šalnų palytėti.

O dabar sunkūs vartai gerai užsklęsti -
Net viltis nepatenka į vidų.
Veja meilę paklydėliai vėjai pikti,
O jos žaizdras seniai išpustytas...