- Kai troleibusai panašūs į jonvabalius, į šaltą kibirkštį naujų metų žiemą... Varne, ar tu tiki lietumi, ar girdi skalbinių segtukus pūgas giedančius ir pokšinčias jūros ošimą žuvėdras? - mergaitės rankos susivijo su medžių šakomis, baltais varvekliais pakibo po namų stogais.
Kuždėjosi žingsniais anglies kasyklų angelai ir tyliai rinko sapnus mums nuo pėdų, nelyg šlepetes dėjo bespalvėn paletėn ir skaitė jausmus, per naktis išgyventus, smulkutėse lūpų raukšlėse.
Varnas lėtai sūpavosi ant  sningančios mergaitės skruostų , gaudė po trupinį akordeonais besiropščiančią tylą:
- Tai tik baltom žalčių pakrančių gatvėm nutirpęs sniegas vėjus lyja...