Kokia prasmė - tos kasdieninės kančios,
Jei tikslo trokštamo pasiekt vis negali?
Jau vieną dieną mintimis prie jo artėji,
O kitą - kažkodėl atsirandi labai toli.

Kovoji iš visų jėgų nelygią savo kovą
Su atsitiktinumais ir su likimu piktu,
Bet mūšiuos - pergalės ir vėl nebūna, -
Išvengti nepavyksta netekties skausmų.

Tačiau kai šitiek pastangų kovon sudėta,
Reikėtų pergale, kad ir neįmanoma - tikėti.