Kur tu eini, ten
   skamba šuliniai.
Jų muzikai pradėt
   nereikia kamertono.
Ir driekiasi laukų šilkai,
   linguodami į skambų toną.
Kur tu žengi, kriokliai
   varvekliais tįsta.
Aguonų galvos pakelėm
    liepsnoja.
Praūžia audros. Ir
   giedra sugrįžta.
Ak! Žvaigždėmis
   nusisega rytojus.

Kur tavo pėdos
   įsispaudžia -
Širdis gražiausią
   žodį audžia.