Pasakėlė apie metų laikus Vasarėlė

Jūs dabar pasiklausykit
ir, prašau, nebetrukdykit.
Pasakėlė bus ilga.
Aš tokia nepaprasta.

Naktys trumpos ir žvaigždėtos,
dienos ilgos ir saulėtos.
Kvepia vasara linksma,
Džiaugiasi visa gamta.

Vasarėlės visi laukia,
kuprines iš spintų traukia,
žygiui ruošias. Ar prie jūros,
kurios bangos sūrios sūrios.

Saulė šildo, saulė šviečia,
maudytis vaikus pakviečia.
Plauko nardo lyg žuvelės –
pilnos džiugesio dienelės.

O paskui miškan keliauja.
Žemuoges kvapnias skanauja.
Netikite? Iš tiesų
žemuogėles nokinu.

Mmm – aviečių skanumėlis,
jau mėlynių gardumėlis...
Noksta sode obuoliai,
kvepia pievoje žiedai.

Aš kvatoklė, aš smagi.
Stebis debesys balti.
Šalia jų kregždutės skraido,
nei vėjelio nesibaido.

Plaštakėlės su žiogeliais
šoka polką tarp žiedelių.
Gandras vaikšto po lankas,
gal kur nors varlytę ras?

O lizde gandriukai šaukia,
jie tėvelio gandro laukia.
Džiaugias saulės šiluma –
kokia vasara karšta.

Karšta darosi truputį?
Aš pasikviečiu lietutį.
Darosi gaivu gaivu,
ir visiems labai smagu.

Vaikai prie lazdyno šoka,
gal jau riešutai prinoko?
Neprinoko riešutai,
Noks jie dar ilgai ilgai.

Bet jie džiaugtis nepaliauja,
juk į žygį iškeliauja,
skamba miškas, aidi juokas,
uždainuoja net apuokas.

Linksma vasarą, gražu.
Draugė aš vaikų esu.
Ruošti pamokų nereikia.
Negi nieko nebeveikia?

Mėnuliukas toks smalsus...
Baigė mokslo jie metus.
O dabar atostogauja,
žaidžia, maudos ar uogauja.

Įsijautus vasarėlė
seka savo pasakėlę.
Giria ji save pati –
ach, kokia aš nuostabi.

Žinom mes kokia esi.
Džiaugiamės visi visi.
Tu šilta ir nuotaikinga,
būni kartais ir lietinga.

Vaisius, uogas nokini,
jūroj tarp bangų žaidi,
papuoši tu visą kraštą
margaspalviais savo raštais.

Nebegirkite, prašau,
Aš truputį pavargau.
Mėnesiai prabėgo trys –
ką Ruduo mums pasakys?


2010.
Meškienė