esu lietus,
kai netenki savęs,
sunkiuosi iki kaulų
iki dvasios

esu drėgmė,
sacharos akyse
pilna tamsos,
kurios neatsigersi

esu giesmė
kuri nugirdo klausą
ir leidžia bent
akimirkai priglausti

rasotus delnus
prie akių dangaus
ir pasinert
į muziką lietaus