Šiandieną buvo man be galo gera
Šiaip eiti pasivaikščioti gatve.
Nuėjęs vieną vos kvartalą
Dar kartą sutikau tave.

Ir vėl tos melsvos akys man užkliuvo.
Netrukdė, ne. Veikiau jau atvirkščiai.
Jaučiausi lyg pilotas be lėktuvo –
Tu lūpas liežuviu nusilaižei.

Na, galbūt lūpdažį. Bet seksualiai.
Lingavo vėjyje auksiniai auskarai.
O man labai, labai virpėjo keliai,
Nes tie krūtinės pumpurai

Atrodė, tuoj iššoks pro suknios viršų,
Drabužis klubų linijų neišlaikys.
O kokios kojos... Laibi rankų pirštai...
Tu – brangakmenis, aš – vagis.

Pavogčiau net iš Zambijos kasyklų –
Penki šimtai karatų. Net daugiau...
Bet priešais stulpas (kad jį kur...) išdygo,
O aš su galva, kad žiebiau...

Ausyse Mendelsonas grojo roką...
Laikiausi stulpo, kad nepargriūčiau.
Tu praėjai netverdama iš juoko
Ir... pasiuntei man oro bučinį!
..............................................................

Rytoj turėtų būt be galo gera,
Nes eisiu pasivaikščioti gatve.
Jaučiu, sustygavau gitarą –
Beliks sutikti tik tave.