nesakyk kad širdį
ilgesingai
maudžia –
va žiūrėk
kaip tirpsta
pilkuma
šalta
kaip virvena virva
upeliūkščiai
saulės
ūkanotą rūbą
numeta
diena

ir dar paklausyki –
aš praversiu
langą -
kaip klavišais
bunda
vyturio
daina

tik pamiršk kad širdį
ilgesingai
maudžia –
ūkanotą rūbą
n u m e t ė
diena