Proverksmiais
Kaip baisu, mylimasis, kad nėr jau tavęs visai niekur -
Mes keliavom drauge, tai kodėl tu staiga paklydai,
Nugarmėjai tenai, kur nebus mus svaiginusio sniego
Ir kur tu nesupuosi dainų, kurias man dainavai.
Pasiilgau jau žingsnių greitų ir stiprių palietimų.
Mūsų rūpesčių blyksnių ir tos iškalbingos tylos,
Padaryk nors trumpam, kad užaktų kasdieniškas grimas
Ir skaudus ilgesys nebeliestų tuštokos dienos,
Kad tu būtum šalia, nors nematomas,bet gyvybingai
Išalsuotum melodijas - tarsi esu ne viena,
Tartum būčiau vis tau mylima ir vis dar reikalinga,
Kad išgirsčiau ką sako be galo liūdna gitara.