Turbūt kur kas dažniau, nei to norėtųs,
Mums tenka versti kalendoriaus naują lapą.
Atrodo, dar tik vakar skynėm žibuokles,
O jau ruduo šaltais lietaus botagais plaka.

Kasdien pasaulyje atrodo vis mažiau spalvų,
O likusios - mums neretai atrodo apgaulingos.
Prigeso meilės kibirkštys gelmėj akių
Ir išraiškos veidų - baisiausiai nelaimingos.

Užmiršome, kaip džiaugtis nuoširdžiai,
Įpratome dėl visko skųstis ir murmėti.
Nors, iš tiesų, - derėtų elgtis atvirkščiai, -
Juk galima gyvenimą ir rudenį mylėti...