Akvanautai. Bezdukas
Akvilės kuprinėje piešimo reikmenys. Ji stebės ir tapys drugius. Aš gaudysiu
žuvis. Dėdė virs žuvienę ir porins nepakartojamus nuotykius. Et, pamiršau paaiškinti, kas tas Bezdukas. Tai mažas ežeriūkštis už penkių kilometrų nuo mūsų sodybos. Pavadinimas tikriausiai kilęs nuo čia augančių grybų, tokiu pat vardu vadinamų.. Kai prasideda augimo metas, visa pakrantė boluoja nuo jų gausybės. Ypač patrauklūs mažieji, iš kurių galima skanų patiekalą pasigaminti. Bręsdami jie raukšlėjasi, tamsėja, bliūkšta. Žiūrėk, užmynei netyčia kokį išpampėlį, o jis sprogdamas tik pūst savo palikuonių debesėlį ir paleidžia į gyvenimą. Kol pastvėręs lapą trini parudavusias blauzdas, giminėlė jau pasklidusi. Padaužos vaikiščiai mėgsta po nosim dūlį pakišti.O gal ežerėlis dėl savo mažumo taip pavadintas? Sunku pasakyti. Bet ne dydis svarbiausia. Čia labai jauku..
Išsirenkame nuošalesnę vietą, pasistatome palapines. Tik staiga – au!
Kad tave kur, šunie! Išgąsdinai. Jei nebūtum toks apsukrus, tupėtum namuose. Tikras Taifūnas. Atlėkė iš paskos, net nepajutome. Turbūt visiems įdomu, kodėl Taifūnas. Dabar jau beveik kas vasara praūžia viesulai. Visokių eibių jie prikrečia. Anąsyk ir mūsų daržinės stogą gerokai pakilnojo. Nurimus audrai, radome po krūmu šunioką, mažutėlį, išsekusį, virpantį. Matyt, iš miesto kas nors atitempė. Tad ir pavadinome Taifūnu, kad saugotų savo antrojo gimtadienio prisiminimą.
Akvilė įsitaiso žiedais nusėtoje pievoje. Aš su meškere tūnau pakriaušėje, kur vartosi storuliai šapalai. Dėdė su Taifiu pėdina malkauti. Kai pilvai pradeda urgzti, susirenkame prie palapinių. Mano kibirėlyje pliaukši stamboka lydeka, ant šakelės suverti ešeriai. Akvilės sąsiuvinis pilnas drugių. Dėdė ir Taifūnas parkrypuoja su nešuliu žabarų. Netrunka laužavietėje įsiliepsnoti ugnis. Sukunkuliuoja katiliuke vanduo. Pakvimpa čiobreliais, miškiniais česnakais ir žuvimi. Seilė varva nuo kvapų. Nutįso ir Taifūno liežuvis. Paragavęs karštimo, dėdė pila kiekvienam po kaušą sriubos, linksmai tėkšdamas į dubenėlį žuvies gabalą. Duoklę atsiima ir Taifius. Po gardžių pietų išsiplauname indus, aptingę lūkuriuojame, ką dėdė pasakys.