Kažkur esu.
Bet kur?
Nemoku grįžti į namus.
Man sako - niekur neišėjęs,
Po pirkią gimtą vaikštinėju.
Tai keista ir graudu.
Lyg nepažinčiau tėvo, motinos ar brolio?
Lyg seserys nebūtų suptos lopšiuose?
Prie stalo sėdim, būdavo, ir šnekam -
Ir stalo, kiek atsimenu, – nedaug.
Reikėjo spaustis,
Kad paėmę šaukštus
Galėtume prie puodo prisiglaust.

Esu kažkur.
Bet kur?


Prie stalo sėdžiu.
Kiek jo daug!
Kalba tyli lyg prie altoriaus
Kuždant maldą.
Žiūriu į dešinę - ten Niekas
Žiūriu į kairę – irgi Niekas.
O sako,
Kad po gimtą pirkią vaikštau..