Varpai pažymėjo vakaro gimtį.
Nuo kalno laiptais slinko beveidė
Apytamsė forma. Ši viešnia iškošė tylą
Ir klonuotais virusais apsistojo estradoj.
Po skliautais plaukė paskutinis koncertas -
Aš klausiausi boso akordų ir gailaus saksofono
Sustodamas laukti mėnulio baigties.
Jo riekės skendo į debesis, gal visai netoli.
Už kalno, kur gluosniai metė lapus
Ir miesto, kur sušildė liepsna lyg inkvizicijos laužas.
Varpai pradėjo finalą. Ten krito visi veidais į paskutinę.

Sako, šiąnakt  sielos nesuspės išeiti į rojų...