Mėnesienos naktis tik ekranas,
kur iškarpom praėjusią dieną
horoskopui nebyliojo filmo,
polifonijom Bacho klavyro
bandom vandenį versti į vyną,
būnam jautrūs, su šitiek sunkumo
nevisi ąžuolais juk užgimstam,
mes į vandenį žiūrim skirtingai,
matom lašą - ten girdime jūrą,
kur nutilsta praeinantys žingsniai,
ir gyvenimas rudenį sėja,
amžius tampa ilgesnis už Kristaus,
bet ateiti į reikiamą vietą
reikalingu metu nebespėjam,
kai kas kartą iš naujo suklystam,
kitas krantas kasdien vis nutolsta,
neįveikiamos jūros platybėj
laimi tie,tik kas niekad nebijo
oro bučinį siųsti likimui,
kad patirti vėjo malonę
sustabdyt viską griaunančią tylą.