Nykus chaosas blaškės po visatą,
Sukurdamas ir griaudamas uolas.
Istorijoj įstrigo laiko ratas,
Niekais pavertęs ištisas eras.

Įskėlė ugnį akmenuotoj žemėj
Dievai, pavargę disputuos giliuos.
Aguonomis pražydo dulkės stepėj,
Nuklojo samanos takus miškuos.

Gyvybę rado vandenyno gelmės,
Paslėpę milijonus paslapčių,
Ištryško geizeriais jausmingos versmės,
Švariu pasipuošė viršukalnės sniegu.

Gamta suskambo, sugaudė kaip varpas,
Rasa pagirdžius rožes ir usnis,
Vaivorykstėm pasklido visos spalvos...
... Taip Žemėj atsirado Moteris...