Seniai mūsų viensėdyje buvo toks sujudimas kaip šiandien.
- Valio! Dėdė Nausvydas parvažiuoja! - spygauja sesuo Akvilė.
Saulės nubučiuota jos nosytė pasipuošusi strazdanėlėmis. Ypač tokia ji man labai graži. Mama, vikriai visus išjudinanti  linksmais pramanais, jau krosnin pašovė dieverio mėgstamą obuolių pyragą. Visi pašaliai persismelkę nekasdienių valgių kvapais. Atrodo, kad svečias  siaubingai išalkęs, nieko daugiau neveiks, tik šlamš ir šlamš visokius gardėsius. O tėtis, nebylusis išminčius, vis žvilgčioja plento link, bene pamatys jau gerokai aplamdytą džipuką. ,,Galėtų  geresnį nusipirkti. Bet ar ilgam šuniui dešra po kaklu. Pasitrankys duobėtais laukais ir  naujasis sukrioš,”- taikiai, kiek didžiuodamasis šauniuoju broleliu, murma tėtis, neatitraukdamas akių nuo kalniuko, iš kur turėtų pasirodyti prapuolenis.
Kodėl žinia apie dėdės viešnagę visus sukėlė ant kojų? Jis dirba toli, Ramiajame vandenyne,  okeanologu. Atostogauti parvažiuoja kas keleri metai. Mielai pasakoja apie savo patirtus nuotykius, ir mūsų jau bepradedanti nusibosti kasdienybė tarsi pasikeičia. Sušvinta naujomis spalvomis.
Staiga kieme viauktelėjęs Taifūnas, be protrūkio kiauksėdamas, pasileidžia pirmyn. Iš už posūkio pakyla dulkių debesis. Sužviegia stabdžiai.
- Sveiki! - dar neužtrenkęs durelių, tiesia dešinę dėdė.
Taip ilgai laukę ir nerimavę, visi staiga netenkame žado. Tik Taifūnas, amžinasis padauža, nepaleidžia žmogaus, primanęs ant galvos užšoktų. Pasiilgo savo  bičiulio. Paglostęs šunį, kiek krypuodamas dėdė prisiartina prie kiekvieno, stipriai paspaudžia ranką. Ta jo keistoka eisena kelia juoką. Tai ilgo vaikščiojimo ant siūbuojančio denio pasekmė. Praeis kiek laiko, dėdė pasijus tvirčiau ant žemės bestovįs ir vaikščios kaip visi.
Pavakarieniavę sutartinai nutariame, jog  metas pailsėti. Rytoj prasidės didžioji šventė.Tada jau klausimams nebus galo. Juk iš tokių neregėtų kraštų giminės sulaukėme!
- Duokit greičiau darbo. Tuoj dvokti pradėsiu,- iš ryto užsipylęs kibirą šalto vandens,  nusišypso dėdė.- Teisybę žmonės sako: svečias po trijų dienų pašvinksta.
Mudu su Akvile šių žodžių ir telaukėme. Jau seniai esame nusprendę, kur keliausime, kokiose vietose atsidursime. Pasibrukę po pažastimi planus, apstojame dar nenudžiūvusį stipruolį. Dėdei tinka mūsų sumanymas. Nepaisydami mamos priekaištų, iš palėpės traukiame  dviračius ir – kelionėn.

B.d.