Mane aplanko kartais keistos mintys,-
Lyg nežinočiau, kam čia gyvenu.
Užkaltos durys ir langinės užrakintos,
Rytojaus - nebėra. Bet praeitį - menu.
Prabudus rytą, taip sunku mąstyti,
Atėjus vakarui - užmigti negaliu.
Jausmai seniai sumindžioti ir iššvaistyti,
Širdis - pavirtus šaltu ledo varvekliu.
Prasmės nėra, o ir aplinkui - skausmas,
Kurį kiekvienas kantriai neša širdyje.
Gyvenimas... Sunku išmokt nejausti
Ir savimi išlikt privalomam laike...