Situacija 2
Miegant per dar vieną nuspalvintą pigų sapną
Būtų netikusi akimirka pramerkti akis ir suirzti.
Tą momentą tikriau nebūna ir pašėlusiai mėgini rinktis krytį,
Nors tupiantys lapai, kurie kiaurai kūną srūva,
Išderina ramų murkiantį budimą tarsi elektrošokas...
Tu išjojai, kai žadintuve sprogo kreiva melodija,
Kurios nespėjai įsiklausyti, plyštant miegui į triukšmo skeveldras.
Akysna blausiai plaukia mieguista buitinė scena:
Baisus ryto rūkas akimirksniu apklijavo iliuminatorių.
Buvo ankstokas periodas, labai ankstokas kai vis nerimo signalai.
Aiškiau nebuvo - paskutinioji kvėpavimo minutė -
Šviesa lemputėje užduso. Klakt. Klakt.
Mygtukai streikuoja vis tuo pačiu ritmu. Įkyriai.
O deguonis senka, be vėjo švilpdamas sienų ertmėse, lyg pavogtas.
Už stiklų naujagimis debesėlis, ištįsęs link saulės numeris keturi,
Tarytum moja rankelėm, kviesdamas išeiti, tarsi paradan.
Bėgi ir krenti į tuščią tamsos taurę tariamą rytą užgęsus.
Siela regi konfiskuotą kūną, nevykusiai gulintį. Ir žodžių neliko. Apie jį.
Taškai, tie kraupūs daugtaškiai užpildė atsakymus. Vaizdai išsihermetino,
Gulint ilgais ir užrištais rankogaliais į savąja palatą įkrenti. Prie šturvalo lazdų...