Kartu mes kuriam nuostabų rytojų.
Eiles paleidžiam, pasakas vaikams.
Kiek sielų nuostabių žolėj skrajoja
Nuo šalto žiemos ryto lig ramaus rudens.

Žiūrėk, šiuo posmu ašara nurieda.
Iš Godos haiku paleista strėlė taikli.
Laumelės eilės su vaizdų parėdais,
Ir plaukia meilė kaip lietaus žavi.

Džiugu būry šaunių šiltų žoliečių.
Kiekvienas saulę mato vis kitaip.
Ir aš norėčiau taip išmokt žiūrėti,
Kaip AK, spilgutė, Kaukas, daliuteisk...