Tamsi naktis uždažė vakarą nuvytusį
Lyg suodžiais, lyg klampia smala.
Einu gatve, o jausmas tartum vytųsi,
Atrodo, jūra plaukčiau ir toli sala.

Žibintų akys kartais kelią man parodo.
Bet dėl to darosi ne ką jaukiau.
Prie namo kampo, šalia gluosnio kreivo ir kuproto
Iš baimės kvapą sulaikiau.

Širdis tuk, tuk – gerai, kad be gegutės.
Po kojom – šast kažkas. Užsiveržė gerklė.
Tfu. Katinas benamis. Kad jau pūtė...
O aš net pritūpiau, vos nepradėjau rėkt.

Girdžiu žingsnius. Žmogysta priešais eina...
Na, va, reikės petys į petį prasilenkt.
Staiga anas, kad užplėšia girtuoklio dainą.
Susverdėja. Išsiburnoja. Ima žvengt

Lyg eržilas. Na, šitoks nebaisus – mažai temato.
Tikra tiesa – praeina lyg manęs nebūtų.
Aš – slyst ir sėdžiu. Kraujas ar tomatai?
Lipni bala. Bandau pajudint kojas – juda...
................................................................................

...Jau rakinu duris. O, Viešpatie Švenčiausias,
Apšvieski mūsų merą, kad gatves apšviestų.
Girdėjau – krizė baigiasi. Ir deputatai šiaušias –
Savivaldos rinkimai. Taip pat į mūsų miestą...