Tai kas, jei neturiu aš angelo sparnų,
Kai pagalvoju - gal man jų net ir nereikia.
Dažnai šviesių iliuzijų pasauly gyvenu.
Ar kas pasakė, kad svajot - nesveika?

Galiu pakilti mintimis labai aukštai,
Ranka paliesti saulės spindulius aštrius,
O kai tik karštis man labai pabosta, -
Neriu atsigaivint į vėsius debesų pūkus.

Galiu paglostyti padaužos vėjo galvą,
Pasiklausyt bambėjimo irzlaus lietaus,
Pakilus į aukščiausius žemės kalnus,
Pakalbinti mėnulį - šaltą žiburį dangaus.

Gal ir gerai, kad neturiu aš angelo sparnų.
Esu laiminga. Juk svajų pasauly gyvenu.