Per maža miego, o ir tą sukarpė
Bevertėm skiautėm kliedesio sapnai.
Darbų, planų - lyg statant Nojaus  arką.
Ar bus tas potvynis? Nė velnio nežinai,
Bet bus žiema kaip ir kas metai būna,
Spalvingas drapanas kai nusimes miškai.
Tirtės ir žvarbs nuo realybės kūnas,
O pusnys gundys atsigult minkštai.
Ar žadins kas  pavasariui atėjus,
Jei nealmės atgijusi sula?
Užmigt baugu.Kas lieka? Tik budėti,
Nors jau minties nesurezga galva,
Nors peršti akys, tartum žvyro pilnos,
Nors tako tiesė klaipos į šalis.
Gal ir ne visos pranašystės pildos,
Dar kraują judina gyventi troškulys.
Kai visos pamainos jau būna išbudėtos,
Kas  beprikiš, kad stengeis per mažai?
Tada ir miegui geros visos vietos -
Net ir balti žiemužės patalai.