Turėjau keturis meilės vardus.
Juos laikas perbėgo pirštais.
Liko vienas - į rojaus vartus.
Kitus tris liepė pamiršti.

Aš turėjau dvi laimės upes.
Vieną vakar užnešė smėliu.
Tuoj mano mintys nuskęs.
Net valtis pasidavė vėjui.

Buvo paukštė išskleidus sparnus,
Į laisvę pati ją paleidau.
Svajonių daugiau nebebus.
Po sparnais paslėpiau veidą.