Apkrito žemę lapų auksas,
Voratinkliai išskrido į dausas,
O saulė rytmetį paklausia –
Kas perlais pavertė rasas?

Kas gi iššovė gervių laibą strėlę
Į tolimus nežinomus kraštus,
Pakando liūdną rudeninę gėlę
ir laiką perkirto perpus?..

Geriau neklauski – atsako nebus.
Languos suspindo saulės ašara.
Gelsvu sijonu šluodama takus,
Smagiai praėjo bobų vasara.