Blausios akys apsinešę,
Sėdi vėl restorane.
Mergos lenda ir net pešas,
Kad apšvarintų tave.

O tu kaip gaidys ant laktos,
Tiktai gergždančiu balsu.
Rankom vos laikais už staktos
Ir kalbiesi su velniu.

Nematai ir nesupranti
Ir todėl labai drąsus.
Tarsi jūros būt pakrantė –
Griūni kudron į purvus:

Gėriau vakar, gėriau šiandien,
Gersiu kojos kol laikys.
Gasdinki nors pačiu velniu...
Galvoj dūzgia avilys.

Ir rytoj girta diena bus,
Ir poryt bus vėl tas pats.
Privariau aš vėl į kelnes...
Galit juk mane suprast!

Dienos bėga, nesikeičia.
Niekas batų nenušveičia..