Mačiau, kaip skrenda paukščiai dideliais pulkais,
Tik gervė vieniša vis dar nenori kilti.
Kodėl, sakyk, rugpjūtį dar laikai –
Nejau manai, kad išlaikysi viltį?

Šiurena vėjas sausas smilgas laukuose,
Tiktai gebenė tvirtai apkabinus krūmą.
Nebus vainiko iš ramunių plaukuose,
Tai liepą kvepia pievos ir prarastas žydrumas.

Pagelto lapai jau klevų ir papilkėjo uosių,
Tik eglės šakos dar linguoja  žalios.
Nebežiūrėki į mane liūdnai – aš nepaguosiu –
Kažkur toli už mūsų liko jau birželis.

Ir mūsų vasara išėjo – nesugrįš..
Gėlus ruduo ant metų slenksčio rymo.
Prapjauna dangų saulės aukso dryžiai.
Tačiau tai – praeitis, tai – tik prisiminimai...