Sparnai kančios
Nepripažįsta.
Gal jau galiu
Sugrįžti į save?
O tavo rankos
Ištiestos  ar laukia,
Poetų žaižaruojančiam
Lauže?
Gyvi ar mirę-
Nesvarbu juk.
Skrendu, nors
Mintys plaukia
Ir neklauso
jau manęs.
Sakytum tų akimirkų
nė negyventa-
Daug prakaito,
belaukiant ryto,
Išvarvens...