Tykiais, trapiais žingsneliais
Tipena fėjos vakare.
Mažučiais (kas suskaičiuot juos gali?),
Kerų slaptingų nušviestame rate...

Kasnakt, kai Viešpats Laikas skelbia dvylika,
Susiburia į ratą fėjos, tiksliai po trylika.
Ore išnyra arfos, smuikai ir klavesinas.
Ataidi fėjų valsas, sušniokščia šimtametės girios...

Tik niekam niekam žemėj nevalia girdėti,
Kaip fėjos dūksta naktyje.
Net man, užkeiktam nemylėti,
Nelemta džiaugtis širdyje...