Nors širdis manoji
Kartkartėm šlubuoja,
Rytui įdienojus
Visada dainuoja.

Visada dainuoja,
Plazda, bando skristi,
Skaisčiai saulei moja,
Meldžia nenukristi

Ant Tėvynės sodų,
Ant žmonių likimų,
Rudenio aruodų,
Sielų piligrimų...

Ir saulelė klauso –
Nekrenta ir šviečia,
Iš tolių toliausių
Spindulius man tiesia.

Aš juos suvynioju
Atsargai, senatvei,
O širdis dainuoja,
Trumpindama naktį.

Kol dainuos širdelė,
Tol ir aš giedosiu.
O kai stos naktelė,
Saulę išvyniosiu...