Baudi už tai, kad liepos mėnesieną
Išsinešiau aš tąsyk su savim.
Ir upę perbridau, ir perlipau per sieną –
Badai mane įkaitusia vinim.

Ir žarijas barstai – tegul visi pamato
Kokie raudoni būna pažadai.
Išlydžiau pirmas bronzą prie Eufrato,
O tu mane lyg šventjautį žudai.

Neaiškinsiu tau mitologijos, brangioji.
Krikščioniškų tiesų tau bus per daug.
Ne angelas, net neskraidai – bėgioji,
Tad šeštą nuodėmę iš sąrašo išbrauk.

Geriau užmiršk tą liepos mėnesieną –
Rugpjūty žvaigždės švyti net ryškiau.
Bandyk skaičiuoti tu žvaigždes po vieną,
Tada suprasi – tiesą aš sakiau...