Yra minčių daugybė.Tarsi upė jos plūsta
Naktimis   užakusiais ledais.
Tampydamos kiekvieną mano gyslą.
Kol  sakiniais išvirsta nebyliais.
Aš jas nešiojuos akmenim kišenėj,
Rytais  slepiu po dulkėm kambary.
Dedu dažniau ant stalo tik ne mano
Ir tik puikias, kurias padėt turi.
Yra veidų, kurie rankas įkišę
Į mano paslaptingas kišenes
Nustemba radę akmenis netyčia,
Tikėdami, kad ir mane suras.
Bet aš slepiuos iš naujo ir kas kartą
Siuvuos naujus paradui drabužius –
Tiktai naktis sutikdama prie vartų,
Paverčia radinius -  iš priešų į draugus.