Karštą vasarą žodžių kruša
Mano rudenį tolint žadėjai.
Nors sučaižei lyg lapą rankas...

        Patikėjau.

Nuskaidrėjo liūčių tamsuma,
Žolėje tirpo aštrūs kristalai.
Neišskristi su kregždėm meldei...

         Palūkėjau.

Debesų siūlais audė lietus.
Draskės nerimu šlamantys vėjai.
Sidabrinė tyla užliūliavo abu...

          O ruduo?
          Jis atėjo.