Dažnai praeitis mums ramybės neduoda,
Jinai kribžda kažkur tai giliai širdyje.
Pavartom albumus ir širdžiai paguoda...
Dažnai praeitis mums ramybės neduoda,
Pasąmonėj spindi, o kartais taip juoda...
Kas kartą neleidžia užmigt naktyje...
Dažnai praeitis mums ramybės neduoda,
Jinai kribžda kažkur tai giliai širdyje.

- - - - - - - - - - - - - - - - - -    

Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.
Išnyra veidai tarsi saulei nutviskus...
Tik laikas keliaudamas nutrina viską.
Širdy statom paminklus, kiti– obeliskus,
Su laiku jie nugrimzta nakties tamsoje.
Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.