Uždėki, rudenie, geltoną ranką
Ant atilsiu padvelkusių laukų.
Uždėki, rudenie, auksinę ranką
Man ant peties.

Tikiu tavimi, rudenie, be išlygų,
Be priekaištų, nes tu esi tiesa
To žalio vasarojaus,
To vasaros rytmečio padykusio
Ir mano neramios vienatvės.

Išberki grūdą, saulės išbučiuotą,
Gilian aruodan, dvelkiančiam ramybe,
Uždėk ant mūs pailsusių galvų
Vainiką, žydintį viltimi.