Iš ryto vėl
kava karšta,
popiet
garuoja arbata
ir žodžių
tūkstantis plius du
kuriuos
nubudęs vėl menu.

viltim apsigaubęs,
šalnom apsiprausęs,
išėjęs į gatvę
papildyt vienatvės
žiūrėjau kaip paukščiai
lyk pasakoj narsūs,
į dangų iškyla
ir krenta tylą.

nupiešk man pasaulį,
lyg pasakoj, margą
nupiešk, ir netrinki,
nemesk, o kabinki