rūkas nusėdo plaukuos sidabriniu voratinkliu
rasos lašeliais ankstyvą rudenio rytą
baltažiedės šalnos pakirstos gėlės
pakelėse sugeria batelių kaukšėjimą
nesuprantu, iš kokios vienatvės kaip
laumė išsinėrei iš drobių maudytis migloje