Štai vaizdas mirštančios rudens nakties -
Nuo medžių lapais ir kaštonais sninga.
Miglota ateitis. Sapnai iš praeities.
Ši būsena – baugi ir net skausminga.

Aštriais botagais plaka gluosniai tamsoje,
Tiršti rūkai mus atitolina nuo realybės.
Sustingsta tarsi amžiams laikas erdvėje,
Belieka mirtina tyla - pretenzija gyvybei.

Ir tik kažkur, nakties tolimame fone -
Jausmai, kurių nebėr prasmės branginti.
Ištirpo ašarom rasojančiam juodam lange
Pasitikėjimas. Jo nepavyks susigrąžinti...