kur nuskrisi
mano meilės paukšte
kur nutūpsi
ant kokios širdies
o galbūt
net angelas tyriausias
savo ranką mylinčią
išties

ir pakilsi
į aukštas padanges
tavo plunksnos
saulėje žibės
tik sugrįši atgalios
pavargus
nenutraukus siūlo
praeities

prisiglausi
prie šakelės tyliai
užsimerksi  
taip geriau matyt
kaip nustebęs angelas
pakyla
pažadėjęs dar sugrįžti
ryt