Tu netikra, tai buvo sapnas,
Ryškus, kaip lūpos padažytos,
Ir vasaros įdegęs veidas,
Pradingsta, kaip išaušęs rytas.

O tu čia pat, suknia gėlėta,
Tikra viliotoja iš prigimties,
Slepi nerūpestingai žiedą,
Žaidi plaukais ir šelmiškai juokies.

Šią naktį vėl slapčia ateiki,
Globoki ir dalinkis artuma,
Aistringą tigrės žvilgsnį smeiki,
Atsilaikyt prieš jį jėgų nėra.