iš rugio auksinio
svajonę išaudėm,
mamyt šaukdami:
dangus pyktį griaudė.
Vyšnių baltumas
rūmais kvepėjo...
kertelės namų
mus slėpė nuo vėjo.
***
vaikystė lyg aidas
paliko namus!
už 1000-čių mylių
tas sapnas svaigus!