Rauda ar klyksmas ritas - nesuprasi.
- Mėšlas! Valio! Šaunuoliai!
Įmesk! Dar kamuolį prarasi! -
Šaukia krepšio aistruoliai.

Barzdotų fanų akys godžios -
Šį kartą šviečias auksas!
Laukia miesčionys, laukia kaimiečiai,
Tik kažin kas ten gausis.

,,Kašė”, ,,krepšys” – jau nežinai
Religija, liga ar maras,
Net tamsiaodžiai išmušti,
Prancūzams... ir tiems galas.

Lietuviai dūksta dėl šlovės,
- Mes čempionai, mes geriausi!
Taip garsiai rėks – žiūrėk, laimės,
Ispanam liks nagus tik graužti.

Nuo „Žalgirio“, Sabonio rankos,
Tirtėjo CSKA.
Kaip ten su kinų sena siena,
Teks griaut, matyt, ir tą?

Trispalvių turkai tiek nematė,
Ir nė tokių rėksnių,
Kurie kaip būgnai barška, trata
Su Lietuvos vardu.

Beveik be rankų ir be kojų
Sutriuškinom Libaną,
Lietus, nėra net gero oro,
Bet širdyje taip gera.

Po Kauną laksto mašinėlės
Trispalvėm apkaišytos,
O jei medalius dar laimėtų,
Tai virš stogų skraidytų.