Rudenėja, sakai rudenėja,
Lanksto vėjas smarkiau vis šakas,
Lietumi debesėliai gausėja,
Paukščiai skristi rikiuoja gretas.

Na ir kas, kas ateina - praeina,
Po rudens bus žiema, gi vėliau
Vyturėlis parneš savo dainą,
O su ja ir sušilsim tuojau.

Ak, ruduo! Kaip jis moka mus guosti,
Apsipilti auksiniais dažais,
Šermukšnėlei nurausvinti skruostą,
Padabinti rasotais tinklais.

Nesibarkim, kad lyja, kad šlapia,
Kad klevai bus plikai nurengti,
Kad miškely ant purvino tako
Geltonuos marškiniai pamesti.

Bus diena, kai saulutė pažvelgus,
Sužėruos ugnimi putinuos,
Nušalnojusios uogos bus saldžios,
Ant belapių šakelių linguos.

Rudenėja, sakai rudenėja...
Palinkėkim šviesaus sau rudens,
Palinkėkim gaivaus širdžiai vėjo,
Gero skrydžio, kai gervės skardens.