Rugsėjo 1-oji mano gyvenime
Jau devintas kartais, kai rugsėjo pirmąją nebesėdžiu namie. Taip. Aš jau devintokė. Keista, ane? Man neįtikėtina. Visai neseniai varsčiau pradinės mokyklos duris, o dabar peržengiau gimnazijos slenkstį. Smagu po vasaros sugrįžti mokyklon. Manęs ten laukia beveik visą vasarą nematyti draugai, mėgtami ir nemėgstami mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai. Svarbiausia tai, kad mokykloje praleidau visą vaikystę ir pauuglystė persirito į antrą pusę. Nesigailiu to. Dienos bėgo greitai, o ir neleidau laiko veltui. Kiekviena pamoka, dalis mano sukauptų žinių.
Mokykla, aš sugrįžtu namo!