Raudonuos putinuos
Išraudojo
Besparniai poetai.
Buvo triskart giliau
Nei krūtinėj
Ieškojo peiliu,
Tiktai nieks
Negalėjo išgert tiek,
Kad juos pastebėtų,
Kai kas antras praeivis
Apsunkęs
Nuo savo eilių.
Eiliavau čia ir aš,
O tuos pranašus
Alkis eiliavo.
Viskas buvo teisinga,
Tik nieks
Nežinojo tiesos.
Buvo šaltas ruduo,
O dabar jau
Per sąnarius sninga...
Kruvinuos putinuos
Besparniams poetams
Šviesiau.